Balinis ajeras (Acorus Calamus) 

- dekoratyvus, vaistinis, naudingas tvenkinio augalas. Sodinimas nuo 0 iki -30 cm gylyje. Neagresyvus, plečiasi palyginti lėtai. Ilgainiui suformuoja didelius sąžalynus. Ajerai. Tai daugiametis žolinis augalas, natūraliose augavietėse užauga iki 1 m aukščio, o lysvėje – apie 50-80 cm. Ajeras plinta ir dauginasi šakniastiebiais, per 2-3 metus gerose sąlygose keras sutankėja ir jį galima dalinti. Augalas pražysta liepos pradžioje. Žiedai gelsvai žali, sutelkti į burbuoles. Vienas augalas užaugina 1-2 burbuoles. Žydi apie 10-12 dienų, sėklų nesubrandina. Balinis ajeras geriausiai jaučiasi tvenkinio pakrantėje, kai šaknys vandenyje arba dumble, tačiau prisitaiko įvairiose sąlygose. Jis klesti sunkiame, pavasarį ir rudenį užliejamame priemolyje.

Kodėl svarbu turėti AUGALŲ tvenkinyje ir kokias pagrindines funkcijas jie atlieka?

Augalai vandens telkinius aprūpina deguonimi ir sugeria anglies dioksidą, suriša vandenyje ištirpusias medžiagas, kas lemia lėtesnį kūdros dumblėjimą, sukuria pilnavertį kūdros vaizdą bei yra neatsiejama ekosistemos dalis. Žiediniai vandens augalai taip pat konkuruoja su dumbliais dėl maisto medžiagų – jeigu vandens augalų yra pakankamai, vanduo mažiau linkęs „žydėti“. Kai kurie augalai (pvz. balinis ajeras, geltonžiedis vilkdalgis) akumuliuoja į vandens telkinius patenkančius organinės kilmės teršalus. Augalų sąžalynai svarbūs žuvų nerštui, juose įsikuria ir kita vandens fauna. Vandens augalija silpnina ardomąją bangų veiklą. Augalai gali būti vandens biologinės būklės indikatoriai. Vandens augalai yra svarbus maisto šaltinis žuvims, vandens paukščiams.

Vandens augalus pagal augimo sąlygas galima būtų suskirstyti į keturias kategorijas:

• pakrančių, kurie auga ant kranto šalia vandens. Sodinimo vieta nuo 0 iki +20 cm;
• pelkių ir priekrančių, kurie auga nuo 0 iki -50 cm gylyje;
• giliavandenius, kurie įsišakniję -50-150 cm gylyje, o lapai ir žiedai yra virš vandens;
• povandeninius ir plaukiojančius.

PAKRANČIŲ AUGALAI

Šie augalai „suminkština" vandens telkinio kranto linijas. Jais užmaskuojami nepageidaujami statūs telkinio šlaitai bei paįvairinamos monotoniškos ilgos kranto linijos. Be to, jie tarsi jungiančioji grandis tarp medžių ir krūmų, reikalinga įdomioms pakrančių kompozicijoms sukurti. 

GILIAVANDENIAI AUGALAI

Šių augalų lapai uždengia vandens paviršių ir sudaro šešėlį. Taip vasarą jie palaiko žemesnę vandens temperatūrą ir didesnį ištirpusio deguonies kiekį vandenyje. Kai deguonies vandenyje yra pakankamai, vanduo nesidrumsčia ir būna skaidrus. Dauguma šių augalų gražiai žydi ir papuošia vandens telkinį.

POVANDENINIAI IR PLAUKIOJANTYS AUGALAI 

Šie augalai valo vandenį, gamina deguonį ir yra maistas žolėdėms žuvims, vandens paukščiams ir kitiems vandens gyvūnams.