Starkis – tai plėšri ešerinių šeimos žuvis. Gali užaugti iki 120 cm ilgio ir sverti net 20 kg, tačiau dažniausiai sugaunami 35-55 cm ilgio, svoris svyruoja nuo 0,5 iki 2,5 kg. Starkis nerštui subręsta 4-5 metų, kai jo svoris siekia 600-800 g , o ilgis 40-45 cm. Neršia gegužės mėnesio pirmoje pusėje, kada vandens temperatūra pasiekia 12 ℃. Vietą renkasi seklesnę arčiau krantų, kur yra vandens augalų, gylis 0,5-1 m. ir dugnas žvyruotas, smėlėtas arba akmenuotas. Įdomus faktas, kad starkis savo nerštavietę saugo tol, kol išsirita jaunikliai.
Gyvena Lietuvos upėse, ežeruose, tvenkiniuose, jį galima sugauti ir Baltijos jūros pakrantėse bei Kuršių mariose. Tai daugiau sėsli žuvis, kuri mėgsta švarų, augalais neapaugusį ir gerai deguonimi prisotintą vandenį. Didesni starkiai laikosi 3-4 m. gylyje, kur yra mažiau augalijos, o jaunikliai arčiau krantų. Viena iš starkių „kritimo“ priežasčių yra drumstas vanduo ir padidėjęs anglies dvideginio kiekis, ypatingai pastebima po smarkesnio ir ilgesnio lietaus.
Starkiai natūraliai maitinasi vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, kirmėlėmis, moliuskais, mailiumi ir tik suaugę jie tampa plėšrūs, pradeda maitintis buožgalviais, varlėmis ir kitomis smulkiomis žuvimis. Dažniausiai grobį medžioja naktį, ką priešingai daro lydekos. Starkis puikiai pasitarnaus nuosavų vandens telkinių savininkams, norintiems „apsivalyti“ nuo nepageidaujamos smulkmės.
Labai mėgstama žvejų mėgėjų ir profesionalų žuvis. Starkių žvejyba prasideda jau balandžio mėnesį, tačiau geriausiai kimba po neršto ir gali būti sėkmingai gaudomi iki spalio pabaigos. Energinga ir judri žuvis, kuri yra aktyviausia nuo saulėlydžio iki aušros, kelios valandos tik saulei nusileidus ir prieš pat auštant. Jų žvejybai puikiai tinka spiningas, plūdinė meškerė, gaudomi ir skrituliais arba velkiaujant gilesnėse vietose.
Starkių žuviena balta ir labiau vertinama nei lydekų, pasižymi savo geru skoniu, neriebi ir turi mažai smulkių kaulų.
Įžuvinimo normos (rekomendacijos) 1 arui:
