Kodėl verta ir kokių sąlygų reikia žuvų lervučių įžuvinimui? - Mailius.LT

Apie įžuvinimą žuvų lervutėmis

Daugeliui nedidelių tvenkinių savininkų žuvinimas žuvų lervutėmis yra nepažinta sritis. Be reikalo. Žuvų lervutėmis yra vadinami žuvų jaunikliai ką tik išsiritę iš ikrelių apie 5-10mm dydžio. Kiek ūgtelėjusi lervutė, apytiksliai nuo 1,5 cm ilgio, jau paprastai laikoma mailiumi. Iš tiesų, žuvinti telkinius neseniai išsiritusiomis žuvų lervutėmis gali būti itin naudinga ir telkinio savininkui teikti apčiuopiamą naudą. Toks žuvinimo būdas turi nemažai privalumų, tačiau ir šiokių tokių trūkumų, kuriuos visus aptarsime.

Privalumai.

Kaina. Pirkdami norimų žuvų lervutes arba šiek tiek paaugintą mailių už sąlyginai simbolinę kainą įsigyjate tūkstančius vienetų žuvų jauniklių, kuriuos sėkmingai užsiauginę turėsite pakankamai žuvies eilei metų į ateitį. Dauguma mūsų kraštų žuvų reproduktorių geba duoti šimtus tūkstančių ikrų, iš kurių didžioji dalis išsiinkubuoja ir tampa žuvų lervutėmis. Jei vandens telkinio sąlygos tinka ir lervutėms pakanka maisto, iki šiųmetukų išauga nemaža dalis įžuvintų lervučių. Išgyvenamumo procentas gali skirtis: nuo 1-5 proc. natūralioje gamtoje ir iki 30-70 proc. specialiai paruoštame telkinyje. Todėl pirkėjas išleidęs simbolinę sumą gali užsiauginti išties didelį kiekį jauniklių jei jiems sukurs optimialias sąlygas. Žuvinti lervutėmis taip pat tikslinga tuos telkinius, kurių nėra galimybės saugoti nuo brakonierių, nes pradinė investicija nedidelė, todėl ir rizikuojame mažesniais nuostoliais.

Genetinė kokybė.

Perkant lervutes jūs galite būti tikri, kad gaunate visą genetinį žuvyčių potencialą, kokį tik genetikos dėsniai suprogramavo ikrelių apvaisinimo metu. Tai reiškia, kad dideliame būryje žuvyčių apie 10-20 proc. jauniklių bus „ėdrūnai", kurie intensyviai maitinsis ir smarkiai pranoks savo bendraamžius savo augimo tempu. Tokie jaunikliai yra bet kurio žuvininko svajonė, nes tai produktyviausia žuvis. Iš tokių „elitinių" jauniklių auginami ateities reproduktoriai, siekiant, kad nesuprastėtų būsimų kartų genetika. Apie 50 proc. lervučių išaugs į standartinių parametrų mailius, kurį paprastai ir nusiperkate žuvininkystės ūkiuose. Na, o perkant lervutes, jūs gaunate maksimalų genetinį žuvyčių potencialą.

Ligų prevencija.

Kai perkate jau ne vieną sezoną paaugintas žuvis, rizikuojate įsigyti ir puokštę paveldėtų ligų ir parazitų iš auginimo tvenkinių, nors ir perkama žuvis gali atrodyti sveika, bet jos sugaudymas ir perkėlimas iš vieno tvenkinio į kitą dukart per metus, kaip reikiant sukelia žuvims stresą ir susilpnina fiziškai. Todėl kuo didesnę žuvį perkate, tuo labiau rizikuojate, kad ji gali būti sužalota, galbūt ne kartą kritusi ant žemės krovimo metu, gali turėti plika akimi nepastebimų kraujosruvų organuose ir tai neretai po kurio laiko tampa žuvies netekimo priežastimi. Tuo tarpu perkant lervutes iš veisimo vonių, kurios dar nėra pabuvojusios ganykliniuose tvenkiniuose, jūs turite galimybę gauti maksimaliai sveiką žuvį, kuri nesunkiai prisitaikys prie naujų namų, gyvens ir žiemos tame pačiame telkinyje be perkėlimo streso, todėl ir imunitetas bus ženkliai geresnis.

Atrakcija.

Lervutės, turėdamos pakankamai maisto auga neišpasakytai sparčiai. Todėl tiek jas maitinti, tiek stebėti jų greitą augimą yra itin maloni patirtis. Juk vos per pirmus metus, šios žuvytės padidėja tūkstantį kartų. Birželio mėnesį įžuvinus vos įžiūrimomis lervutėmis, jau po trijų mėnesių džiaugsitės gražiais 20-30 g. jaunikliais. Anksti pradėtos maitinti karpinių žuvų lervutės lengvai pripranta prie šios procedūros ir rengia energingas puotas prie subertų pašarų.

Trūkumai

Kitų žuvų įtaka. Jei jūsų kūdroje jau gyvena tuntai žuvų, tai žuvinti betkokių žuvų lervutėmis gali būti neracionalu. Visų pirma dėl to, kad nesant pakankamai slėptuvių didesnės žuvys gali lervutes išgaudyti maistui. Juk vizualiai lervutė neperdaugiausiai skiriasi nuo paprastojo uodo lervų, todėl net ir jauni metinukai karpiai neatsisako medžioti savo jaunesniųjų gentainių. O apie plėšriųjų žuvų jauniklius net neverta kalbėti. Jei kūdroje turite ešerių, ar neršiančių lydekų – žuvinti lervutėmis nebus labai efektyvu. Negana to, gyvenant kartu su kitomis žuvimis, ypač kai yra kitų žuvų jauniklių, pavyzdžiui jaunų plačiakakčių, lervutėms ženkliai sumažėja natūralaus maisto kiekis, todėl augimo rodikliai suprastėja ir krenta išgyvenamumas. Geriausia lervutėmis žuvinti tuščią arba retai apgyvendintą kūdrą.
Augimo trukmė. Įsigijus žuvų lervučių tenka susitaikyti, kad įspūdingų laimikių ant meškerės teks palaukti bent 3-4 metus. Tiek užtrunka mūsų klimatinėse sąlygose, kol mailius užauga iki prekinio dydžio 1,5-2 kg. Todėl žuvinimas lervutėmis tinka kantriems ir taupiems žuvų mylėtojams.

Vandens telkinio paaruošimas ir mitybinė bazė

Visų be išimties žuvų lervutės, praėjus maždaug trims dienoms po išsiritimo, ima dairytis maisto. Kai kurių žuvų, pavyzdžiui strekų, šamų, lynų lervutės dar veisykloje būna pamaitinamos šviežiai išinkubuotais artemijų jaunikliais. Tai itin smulkūs, vos įžiūrimi vėžiagyviai. Po keleto dienų tokios lervutės, jau būna pasirengusios maitintis didesnės frakcijos dirbtiniu arba natūraliu maistu. Karpinių žuvų lervutės, suleistos į vandens telkinius taip pat maitinasi pačiais smulkiausiais vandens mikroorganizmais, vienaląsčiais organizmais, smulkiaisiais vėžiagyviais. Dviejų savaičių amžiaus žuvų jaunikliai jau gali maitintis įvairaus dydžio planktonu. O sulaukę 1 mėn. amžiaus maitinasi ir kai kurių vabzdžių, pavyzdžiui, uodų lervomis. Norint, kad augančioms lervutėms pakaktų maisto, reikai kad auginimo telkinys būtų negausiai įžuvintas, pavyzdžiui, ganėtinai stambiais karpiais, kurie lervutėms grėsmės nekels, nes maitinasi stambesniu maistu. Dar geriau jei telkinys visai tuščias, tuomet galima užtikrinti levutėms idealias sąlygas. Žuvininkystės ūkiai, siekdami pagausinti žuvų jaunikliams maisto, tvenkinius tręšia organinėmis (perpuvusiu mėšlu) arba mineralinėmis trąšomis (azoto, fosforo trąšos). Šiuo atveju privalumas, tiems telkinių savininkams, į kurių telkinius patenka melioracijos atšakos ir yra galimybė gauti planktonui reikalingo azoto veltui. Tvenkinių tręšimas praturtina vandens telkinį naudingomis bakterijų kultūromis, dėl ištirpusio azoto padaugėja vienaląsčių dumblių, kurie tampa maistu zooplanktonui, pastarąjį noriai savo maistui suvartoja augantis žuvų mailius. Greta jau išvardintų tręšimo būdų yra ir alternatyvių – pramoninių mielių kaip maisto planktonui naudojimas ir t.t. Lervučių žuvinimo norma skaičiuojama apytiksliai 60.000-200.000 vnt/ha., todėl į standartinį 10 a. vandens telkinį reikėtų žuvinti dešimteriopai mažesnį kiekį. Jei telkinys tuščias ir žuvytėms pavojaus negręsia, verta apsiriboti keliais tūkstančiais vienetų lervučių, kuo mažiau žuvinsite, tuo didesnius jauniklius rudenį turėsite.

Visų žuvų mailių, nuo maždaug 2-4 sav. amžiaus pravartu papildomai pašerti konkrečiai rūšiai skirtais pašarais. Plėšriųjų žuvų mailius paprastai maitinamas aukšto baltymingumo upėtakiams skirtu pašaru. Eršketams duodamas specialus jų rūšiai skiriamas pašaras. Paprasčiausia yra maitinti karpinių žuvų mailių, nes didžiąją dalį papildomų pašarų sudaro grūdų miltai, sojos miltai, rapsų arba saulėgražų išspaudos, žuvų arba kraujo miltai. Nenorintys eksperimentuoti su šėrimo receptūromis, visuomet gali rinktis paauginimui skirtus pilnaverčius kombinuotus pašarus. Kuo žuvų mailius auga didesnis, tuo jis labiau tampa priklausomas nuo papildomo šėrimo, todėl ypač svarbu neuždelsti su papildomo šėrimo pradžia, nes kitaip gali būti sutrikdyta optimali žuvyčių augimo raida.
Apibendrinant – žuvinti lervutėmis tikrai verta, ypač jei pasistengsite dėl jaunų žuvyčių gerbūvio, parūpinsite joms maisto, slėptuvių. Tai gali paskatinti vėliau patiems užsiimti savų žuvų naršinimu ir dauginimu.

Komentarai (0)

Komentarų nėra
Prekė įtrauką į patinkančių prekių sąrašą
Prekė įtraukta į palyginimų sąrašą

Svetainė naudoja slapukus: sužinoti daugiau