Žuvų išteklių tyrimai - Mailius.LT
vandens istekliu tyrimas

Lietuvos vidaus vandenyse žuvys sudaro aukščiausią hidroekosistemų trofinę (mitybinę) grandį ir yra galutinė vandens telkinių biologinės produkcijos išraiška. Žuvų rūšinė įvairovė, populiacinė amžinė ar lytinė struktūra, augimo tempas, atskirų rūšių gausumas ir biomasė, bei kitų parametrų dinamika laike ir erdvėje įgalina gana tiksliai nustatyti pagrindinius žuvų bendrijas įtakojančius veiksnius, o tuo pačiu ir numatyti jų valdymo ir apsaugos priemones.

Lietuvos ezerai žuvų mailius

Pastebėtina, kad daugelį žuvų populiacijų rodiklių įtakoja ne tik išoriniai, bet ir vidupopuliaciniai veiksniai, pvz. amžinė ar lytinė rūšies struktūra, pasiskirstymas erdvėje ar populiacijos genofondas. Daugeliu atveju paminėti veiksniai yra glaudžiai susiję tarpusavyje ir priklauso nuo viso vandens telkinio ekosistemos funkcionavimo. Todėl tiriant žuvų bendrijas svarbu ištirti ir fizinius gyvenamos aplinkos rodiklius (vandens kokybę, vandens telkinio hidrologinius rodiklius bei telkinį supančią aplinką).

Žuvų išteklių tyrimai yra vienas iš žuvų tyrimų metodų, bene plačiausiai taikomas mūsų šalyje vykdant aplinkos monitoringo, upių baseinų valdymo ar vandens kokybės vertinimo programas.

zuvininkystes istatymas

                                                                                                                                                                                                                                 Standartizuota žuvų tyrimų metodika apibrėžta LR Aplinkos ministro įsakyme (2016 m. spalio 24 d. Nr. D1-698) ir žuvininkystės įstatyme (2000 m. birželio 27 d. Nr. VIII-1756). Nors teisės aktuose numatyta, kad nustatyti reikalavimai netaikomi privačiuose vandens telkiniuose, standartizuoti metodai leidžia korektiškai vertinti ir lyginti surinktus duomenis su ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos vandens telkiniais, kuriuose žuvų išteklių tyrimuose taikoma panaši metodika. 

Žuvų išteklių tyrimus atlieka kompetentingi juridiniai (biologinio profilio mokslo ir studijų institucijos bei organizacijos) ar fiziniai (turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 metų šio darbo patirtį) asmenys.

kada vykdomi tyrimai

Žuvų populiacijų tyrimų metodai pasirenkami atsižvelgiant ir įvertinant esamas sąlygas, siekiant surinkti kuo daugiau informacijos apie tiriamą vandens telkinį ir tuo pačiu, kuo mažiau pažeidžiant esamą ekosistemą, bei joje gyvenančius hidrobiontus.

Žuvų išteklių tyrimai ežeruose bei vandens talpyklose vykdomi nuo birželio mėn. 1 d. (pasibaigus intensyvaus žuvų neršto periodui) iki spalio mėn. 31 d. (žuvims pradėjus burtis į būrius ir migruoti į žiemojimo vietas). Atsižvelgiant į gamtines sąlygas šie tyrimai gali būti paankstinti ar pavėlinti.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 

Tyrimams naudojami specialūs statomieji selektyviniai tinklaičiai, kurių akytumas tinklo ilgyje kinta nuo 5 iki 140 mm. Dažniausiai tyrimuose naudojami 14 – 70 mm akytumo tinklaičiai. Platus tinklų akytumo spektras leidžia sugauti įvairaus amžiaus (dydžio) ir įvairių rūšių žuvų rūšis, tačiau tuo pačiu leidžia ir išvengti žuvų mailiaus (jautriausių stadijų žuvų jauniklių) sugavimo. Žuvų išteklių tyrimams kiek rečiau naudojami bradiniai, ūdos ar mailinės gaudyklės, tačiau atskirais atvejais šių priemonių naudojimas taip pat būtinas.

selektyviniai tinklai
populiacijos tankis
žuvų dydis

Tinklai statomi litoralinėje, sublitoralinėje ir profundalinėje vandens telkinių zonoje, t.y. apgaudomos visos vandens telkinio gylio zonos ir kuo įvairesnės ekologinės buveinės (vandensžolių sąžalynai, kieto ir minkšto grunto buveinės, įlankos ir priekrantės, bei atviro vandens plotai). Tinklų stovėjimo vandenyje trukmė vienos žvejybos metu gali svyruoti nuo 8 (10) iki 14 valandų priklausomai nuo gamtinių sąlygų ir vandens telkinio specifikos.

Laimikis skirtingo tipo bei akytumo tinklų segmentuose išrūšiuojamas pagal žuvų rūšis, kiekvienos rūšies žuvys suskirstomos ilgio grupėmis, suskaičiuojamos, matuojamos, pasveriamos. Žuvų amžiaus nustatymui paimami žvynai, otolitai ar kaulinės plokštelės. Apskaičiuojamas bendras ir atskirų rūšių žuvų gausumas ir biomasė.

Remiantis atliktų tyrimų rezultatais parengiama ataskaita įvertinanti žuvų išteklių (tiek bendrų, tiek atskirų rūšių) dydį ir jų populiacijų būklę vandens telkinyje. Apskaičiuojamas žuvų išteklių indeksas leidžia palyginti vandens telkinį su daugeliu kitų panašaus tipo vandens telkinių visoje Europoje.

Po kiek ilgokos ir galbūt nuobodžios žuvų išteklių tyrimų metodikos aprašymo norisi papasakoti, kam gi visa tai yra reikalinga ?

Lietuvoje detalūs duomenys apie gyvenančių žuvų bendrijų būklę yra kaupiami nuo 1990 – 1993 metų iki šių dienų. Bendra duomenų bazė apimanti informaciją ne tik apie žuvis bei kitus hidrobiontus, bet ir jų gyvenamosios aplinkos savybes leido sukurti ekologinės būklės įvertinimo metodą, kuris 2013 m. buvo interkalibruotas Europos sąjungoje. Trumpai paaiškinsiu esminę šio metodo prasmę. Įsivaizduokime vandens telkinį, kurio ekologinė būklė nustatoma pagal vandens cheminius – fizinius parametrus.

vandens cheminiai tyrimai

Šie rodikliai ženkliai kinta ne tik priklausomai nuo metų, sezono ar net paros laiko, bet ir yra jautrūs matavimo (ne)tikslumams. Po gausesnio lietaus nuo dirbamų laukų į vandens telkinį nuplautos trąšos gali kelis ar net keliasdešimt kartų, nors ir sąlyginai trumpam laikui, pabloginti vandens kokybę. Skirtingu paros laiku atliktas vandens cheminis tyrimas gali rodyti dar radikalesnius skirtumus (pvz. ištirpusio deguonies svyravimai ryte/vakare). Netolygūs cheminiai – fiziniai matavimo rodikliai gali rodyti ryškų nuokrypį nuo normos, kuris galimai iškreips ir ilgalaikius rezultatus, tuo tarpu žuvų indeksu pagrįstas ekologinis būklės vertinimas rodo ilgalaikę vandens telkinio ekologinės būklės dinamiką ir nors ir yra jautrus didesnio mąsto pokyčiams (kurie išryškėja per atskiras jautrias žuvų rūšis ar bendrą bendrijos sudėtį), atsitiktiniai nuokrypiai lieka mažai nereikšmingais. Žuvų rūšys vandens telkinyje neišnyksta nuo trumpalaikių ar nedidelio mąsto neigiamų poveikių, jų staigaus augimo šuolio nelemia trumpalaikiai mitybos ar gyvenamosios aplinkos pokyčiai ir tt.. Taigi vandens telkinių žuvų tyrimai leidžia ne tik nustatyti esamą realią telkinio ekologinę būklę, bet ir prognozuoti galimas rizikas bei numatyti ilgalaikį viso upių / ežerų baseino valdymo planą. 

ichtiologiniai tyrimai

                                                                                                                                                                      Jūsų vandens telkinyje atlikti žuvų išteklių tyrimai ne tik pateiks išsamų vaizdą apie vandens telkinio žuvis ir jų populiacijų būklę, bei ir leis įvertinti galimus neigiamo poveikio šaltinius, numatyti optimaliausias žuvininkystės kryptis ar tiesiog padės greičiau pasiekti ekologinę vandens telkinio pusiausvyrą.

Kestutis Skrupskelis zuvu istekliai

Žuvų išteklių tyrimus išnuomotuose valstybiniuose vandens telkiniuose privalu atlikti keičiant įžuvinimo planą ar žuvininkystės kryptį (pvz. pereinant iš mėgėjiškos žūklės į limituotos žūklės kryptį), taip pat kartą per 10 metų mažuose (iki 200 ha ploto) vandens telkiniuose, o didesniuose nei 200 ha vandens telkiniuose – kartą per 5 metus. Privačiuose vandens telkiniuose šių tyrimų periodiškumas nėra ribojamas.

Dirbtiniuose vandens telkiniuose (tvenkiniuose, prūduose ir pan.) rekomenduojama šiuos tyrimus atlikti praėjus ne mažiau nei 4 metams nuo vandens telkinio atsiradimo, taip pat rengiantis radikaliai keisti žuvininkystės vystymo kryptį, pvz. pereinant iš ekstensvios į intensyvią žuvininkystę ar pan.

Dėl konsultacijų ir žuvų išteklių tyrimo aktualumo susisiekite su ichtiologu Kęstučiu Skrupskeliu. Jis žuvų išteklių tyrimus atlieka daugiau nei 20 metų. Tel.nr.:  +370 682 45622

Komentarai (0)

Komentarų nėra
Prekė įtrauką į patinkančių prekių sąrašą
Prekė įtraukta į palyginimų sąrašą

Svetainė naudoja slapukus: sužinoti daugiau