- Straipsniai
- 1 Patiktukai
- 15370 Peržiūros
- 0 Komentarai
Vandens telkinių kalkinimas
Vandens telkinių kalkinimas - vienas iš būdų keisti vandens telkinio ir jo grunto rūgštingumą (pH). Taip pat vandens telkinių kalkinimas gali būti naudojamas kaip vandens telkinių dezinfekcinė ar profilaktinė priemonė nuo žuvų ligų ar parazitų, bei kaip metodas vandens kokybei gerinti, mineralizacijai didinti ar kt..
Šiame straipsnyje aptarsime kada ir kokiomis priemonėmis bei metodais naudojamas vandens telkinių kalkinimas, kada tinkamiausias laikas tai atlikti siekiant vieno ar kito rezultato. Taip pat aptarsime šalutinį poveikį ir galimas neigiamas šio proceso pasekmes.
Taigi, apie viską nuo pradžių. Dažniausiai naudojama kalkinimo priemonė, - negesintos kalkės arba taip vadinamas kalcio karbonatas (CaCO3). Kad jau prakalbome cheminiais terminais, tai straipsnio pradžioje keletas cheminių šios medžiagos savybių, apie kurias turėtų žinoti vandens telkinių „naudotojai“.
Kalcio karbonato medžiagos savybė – reakcija su vandeniu, kuriame yra ištirpusio anglies dioksido (jo yra visuose vandens telkiniuose). Negesintoms kalkėms reaguojant su vandeniu susidaro tirpus kalcio bikarbonatas Ca(HCO3)2. Jeigu geologams ši reakcija svarbi kaip karbonatinių uolienų (pvz. kreidos, klinčių, kalkakmenio ar pan.) erozijos procesus skatinantis veiksmas, vandens telkinių savininkams daug svarbesnis yra pačios medžiagos poveikis vandens kietumui, t.y. jo didėjimui. Dažnai šis šalutinis reiškinys lieka pamirštas kovojant su žuvų ligomis ar vykdant kitos krypties intensyvius kalkinimo darbus.
Dauguma Lietuvos ežerų ir tvenkinių yra karbonatinguose dirvožemiuose, jų vanduo taip pat būna labiau šarminis nei rūgštinis (pH>7,5) todėl jų kalkinimas ne tik nėra būtinas, bet gali būti ir kenksmingas.
Negesintų kalkių poveikis
Kaip jau supratote, vandens telkinių ar jų grunto kalkinimas keičia vandens pH mažindamas jo rūgštingumą. Šio proceso eigoje pagreitėja medžiagų mineralizacija, sudaromos palankios sąlygos augalijos ir gyvūnijos, kuriai kalcio junginiai yra būtini augimui, produkcijos didėjimui. Vandens rūgštingumo sumažėjimas padeda apsisaugoti nuo daugelio žuvų parazitų. Ši priemonė ypač efektyvi nuo arguliozės (karpinės utėlės), aeromonozės ir pseudomonozės, karpių plaukiojamosios pūslės uždegimo ir kt. infekcinio bei parazitinio pobūdžio ligų.
Vandens telkinio kalkinimas suaktyvina azotą fiksuojančių bakterijų veiklą, leidžia greičiau ir efektyviau fiksuoti azoto junginius vandenyje, lėtina amonio susidarymą. Šie procesai įgalina geresnį vandens telkinio deguonies įsisavinimą. Kalkinimas neutralizuoja daugelį pavojingų sveikatai junginių, ypač radionukleidų ir sunkiųjų metalų, trikdo jų įsisavinimą gyvuose organizmuose (augaluose, žuvyse.), padeda surišti šias medžiagas į dugno nuosėdas.
Negesintų kalkių naudojimas
LR įstatymai numato aplinkosauginius reikalavimus ir rekomendacijas akvakultūros srityje (LR ŽŪM ministro įsakymu 2000-12-28 Nr. 375 “Dėl ekologinių žemės ūkio taisyklių patvirtinimo (aktuali redakcija 2019-10-29) ir Ekologinės žuvininkystės taisykles (LR ŽŪM ministro įsakymas 2003-03-18 Nr. 3D-94)) kalcio karbonato naudojimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad ši profilaktinė priemonė veiksmingiausia yra pilnai nuleidus vandens telkinį ir padengiant šlapią telkinio paviršių (dugną) negesintų kalkių sluoksniu (priklausomai nuo grunto pH leistina naudoti nuo 200 iki 2000kg/ha negesintų kalkių).
Nors dažniausiai kalkės, kaip gretai skylanti, pigi ir netoksiška priemonė naudojama vandens telkinių dugnų dezinfekcijai (telkinio dugną padengus kalkėmis prieš užleidžiant jį vandeniu rekomenduojama kelis kartus gruntą permaišyti/suarti), šią priemonę galima naudoti ir vandens telkiniuose su vandeniu. Tuomet jos paskleidimas gali būti vykdomas barstant negesintas kalkes vandens paviršiuje (kuo didesniame plote) išpilant jų sluoksnį ant ledo dangos pavasarį (prieš nutirpstant ledui) ar kalkių/vandens skiedinį paskleidžiant vandens telkinyje purkštuvų ar vandens maišytuvų pagalba.
Kuomet geriausia naudoti kalkes? Esant dideliam vandens telkinio rūgštingumui (pH<6,5) rekomenduojama “kalkinti” telkinį pavasario ir rudens sezonais. Taip pat ši priemonė kartą metuose rekomenduojama didesnio nei 7 pH rūgštingumo vandens telkiniuose. Kuomet vandens kietumas mažesnis nei 10 mg/l (CaCO3) vykdant intensyvią žuvininkystę telkinį kalkinti būtina.
Įvairūs karbonatai (kreida, gipsas, gesintos kalkės) gali būti naudojami kaip pašaro priedas (ypač šeriant žuvis natūraliais pašarais pvz. kviečiais ar kitomis kruopomis), tuomet jų dalis pašare neturėtų sudaryti daugiau nei 5% (t.y. 1 kg kviečių iki 50 g gesintų kalkių).
Kaip profilaktinė priemonė negesintos kalkės gali būti naudojamos ir siekiant užtikrinti žuvų sveikatą ir gerovę, kas padėtų sumažinti ar visiškai išvengti veterinarinių vaistų naudojimo galimos ligos atveju. Tokiu tikslu efektyviausia vandens telkinius kalkinti rudenį, po intensyvaus žuvininkystės sezono (pasibaigus vegetacijos sezonui / augalų augimui) ar prieš vykdant įžuvinimo darbus pavasarį, t.y. tik nutirpus ledui. Visgi efektyvesnė žuvų ligų profilaktikos priemonė būtų daugiakomponentės žuvų maudymo vonelės (apie šias ir kitas žuvų ligų profilaktikos priemones kituose Mailius.lt straipsniuose).
Vykdant kalkinimo darbus (dirbant su biriomis, negesintomis kalkėmis ar jų tirpalu vandenyje) būtina laikytis visų darbų saugos reikalavimų (dėvėti gumines pirštines, naudoti tinkamas kvėpavimo takų (respiratorius) ir akių (apsauginius akinius) apsaugos priemones.
Galimas pašalinis kalkinimo poveikis
Netinkamas kalkinimas gali paspartinti vandens telkinio eutrofizaciją – užaugimą vandens augalais, vandens dumblių sužydėjimą ar net žuvų žūtį. Atminkite, kad kalcio junginiai yra viena iš svarbiausių „statybinių“ medžiagų gamtoje, tad aukšta vandens mineralizacija skatins vandens telkinio produkcijos augimą, deja ne vien žuvų. Pirmieji į padidėjusią mineralizaciją sureaguos dumbliai ir bakterijos. Ne mažiau svarbus kalcis yra ir augalų augimui, tad esant gausiam maistinių medžiagų (trąšų, pvz. žuvų pašaro) kiekiui suvešės ir vandens augalija. Didelis augalijos kiekis vandens telkinyje įtakos ištirpusio vandenyje deguonies kiekio svyravimus. Vandens telkinių kalkinimas trumpame periode gali padėti dūstančioms žuvims, tačiau jų poveikyje atsiradusios nuosėdos skatins didesnį deguonies sunaudojimą ir t.t. Norime pasakyti, jog net ir geriausios priemonės netinkamai naudojamos gali atnešti nenumatytos žalos. Todėl visais atvejais, prieš vykdant vandens telkinio kalkinimo darbus, rekomenduojame pasitarti su specialistais.
Rekomendacijos
- Kas kiek laiko reiktu pasitikrinti vandens telkinio pH? Patartina bent kas ketvirtį, o ypač svarbu - pavasarį, prieš naują žuvų auginimo sezoną. Žuvų auginimui tinkamiausias pH yra tarp 7-9.
- Klientas: pH rodo 6,2, ką daryti? Toks pH rodiklis rodo, kad tvenkinio vanduo - rūgštinis. Jis netinkamas žuvų auginimui. Vandens pH pakėlimui naudojamos gesintos arba negesintos kalkės, supilant ar išbarstant jas į vandens telkinį. Jų naudojimo kiekį nustatome pagal esamą pH rodiklį. Šiuo atveju, drąsiai galime naudoti 1kg/arui, o esant žemesniam pH rodikliui, kiekį galime ir padvigubinti. Po kalkinimo procedūros, praėjus savaitei ar dviem - matuojam pH iš naujo. Jei pH vis dar žemas - kalkinimo procedūrą kartojame. Ir taip darome tol kol pasiekiamas reikiamas pH rodiklis.
- pH vandens matavimus lengvai ir greitai atliksite su šiuo el. prietaisu, spausti čia .
Komentarai (0)