Paprastoji uodeguonė (Hippuris vulgaris) - Tai viena iš dažniausiai sutinkamų vandens augalų rūšių, nes ji gali prisitaikyti prie įvairių klimato ir aplinkos sąlygų. Ji kartais įtraukiama į natūralistinius vandens telkinių projektus dėl savo ekologinės vertės. Augalas vertinamas ir dėl gebėjimo vandenį prisotinti deguonimi. Labai dažnai sodinamas į dekoratyvius tvenkinius.
Auga pakrantėse nuo 0 iki 40 cm gylyje, aukštis apie 30-50 cm.
Tai yra daugiametis augalas, priklausantis uodeguoninių (Hippuridaceae) šeimai. Ji aptinkama įvairiuose vandens telkiniuose, dažnai randama sekliuose, stovinčiuose arba lėtai tekančiuose vandenyse su dumblėtu ar smėlėtu dugnu. Tai augalas, kuris gali augti įvairiose sąlygose, įskaitant šiek tiek rūgščius ar šarminius vandenis. Geriausiai auga saulėkaitoje, pusiau pavėsyje, derlingame dumble, sodinti vienoje tvenkinio vietoje, formuoja gražų sąžalyną.
Nauda ekosistemai:
1. Buveinės kūrimas: sukuria slėptuves ir veisimosi vietas įvairiems vandens gyvūnams, įskaitant žuvis ir vabzdžius.
2. Vandens valymas: vandens filtravimas ir kokybės gerinimas, nes sugeria maistines medžiagas iš vandens ir sumažina dumblių augimą. Augalas vertinamas ir dėl gebėjimo vandenį prisotinti deguonimi.
Išvaizda: Uodeguonė turi ilgus, cilindrinius stiebus, kurie gali išaugti iki 50 cm ilgio. Stiebai būna tiek po vandeniu, tiek virš vandens.
Lapai: Maži, siauri ir adatėlės formos lapai auga ant stiebų, dažniausiai žiedynais po 6-12 lapų aplink stiebą.
Žiedai: Maži ir nereikšmingi, žali, susitelkę į žiedynus virš vandens.
Šaknys: Šaknų sistema gerai išsivysčiusi, leidžianti augalui tvirtai įsitvirtinti dugne.
Kodėl svarbu turėti AUGALŲ tvenkinyje ir kokias pagrindines funkcijas jie atlieka?
Augalai vandens telkinius aprūpina deguonimi ir sugeria anglies dioksidą, suriša vandenyje ištirpusias medžiagas, kas lemia lėtesnį kūdros dumblėjimą, sukuria pilnavertį kūdros vaizdą bei yra neatsiejama ekosistemos dalis. Žiediniai vandens augalai taip pat konkuruoja su dumbliais dėl maisto medžiagų – jeigu vandens augalų yra pakankamai, vanduo mažiau linkęs „žydėti“. Kai kurie augalai (pvz. balinis ajeras, geltonžiedis vilkdalgis) akumuliuoja į vandens telkinius patenkančius organinės kilmės teršalus. Augalų sąžalynai svarbūs žuvų nerštui, juose įsikuria ir kita vandens fauna. Vandens augalija silpnina ardomąją bangų veiklą. Augalai gali būti vandens biologinės būklės indikatoriai. Vandens augalai yra svarbus maisto šaltinis žuvims, vandens paukščiams.
Vandens augalus pagal augimo sąlygas galima būtų suskirstyti į keturias kategorijas:
PAKRANČIŲ AUGALAI
Šie augalai „suminkština" vandens telkinio kranto linijas. Jais užmaskuojami nepageidaujami statūs telkinio šlaitai bei paįvairinamos monotoniškos ilgos kranto linijos. Be to, jie tarsi jungiančioji grandis tarp medžių ir krūmų, reikalinga įdomioms pakrančių kompozicijoms sukurti.
GILIAVANDENIAI AUGALAI
Šių augalų lapai uždengia vandens paviršių ir sudaro šešėlį. Taip vasarą jie palaiko žemesnę vandens temperatūrą ir didesnį ištirpusio deguonies kiekį vandenyje. Kai deguonies vandenyje yra pakankamai, vanduo nesidrumsčia ir būna skaidrus. Dauguma šių augalų gražiai žydi ir papuošia vandens telkinį.
POVANDENINIAI IR PLAUKIOJANTYS AUGALAI
Šie augalai valo vandenį, gamina deguonį ir yra maistas žolėdėms žuvims, vandens paukščiams ir kitiems vandens gyvūnams.
